- griuvinėti
- griuvinė́ti vksm. Ji̇̀ griuvinė́jo ant slidaũs parkèto.
.
griuvinėti
Look at other dictionaries:
griuvinėti — griuvinėti, ėja, ėjo iter. griūti 1: Moterys klykdamos, spiegdamos mėtosi, puola į prieangį, kimba į vyrus, griuvinėja P.Cvir. Iš šūsnės griuvinė[ja] medžiai J. Galva susisukė – eini ir griuvinėji Trgn. Eina girtas, griuvinėja, tartum antis… … Dictionary of the Lithuanian Language
nosis — 1 nosis sf. (1) 1. uoslės organas: Ilga, kumpa, buki, smaili, plokščia, užriesta nosis KII86. Jo nosis drūta, lūpos storos Ėr. Kvėpuoja pro nosį DŽ. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. Nejaučiu … Dictionary of the Lithuanian Language
žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R … Dictionary of the Lithuanian Language
arti — 1 arti, ãria, ãrė (orė) tr., intr. 1. SD229, R, K su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę: Jau metas rugienos arti Kp. Žemė buvo labai sunki arti J.Jabl. Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Gs. Sakė tave arti nemokantį KlvD107. Orė per… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgriuvinėti — intr. ateiti griuvinėjant: Kogi atgriuvinėjai? rš. griuvinėti; atgriuvinėti; išgriuvinėti; nugriuvinėti; pargriuvinėti; užgriuvinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
bimčioti — bìmčioti, ioja, iojo 1. intr. tarpais bimbti, zvimbčioti: Kažkur toliau, matyt, mašina bìmčioja Grž. 2. intr. mosčioti, plakti: Karvė uodega bìmčioja, nuo musių ginasi Vlk. ║ tr. tarpais suduoti, musnoti: Bìmčioja vis tą vaiką Rdm. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
bipčioti — bipčioti, ioja, iojo intr. griuvinėti: Vaikas bipčioja ir bipčioja, dar negali vaikščioti Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
griuvailioti — griuvailioti, ioja, iojo intr. griuvinėti: Aš sargulioju ir griuvailioju tankiai, t. y. vartailioju (vartaliojuos) J … Dictionary of the Lithuanian Language
griuvinėjimas — sm. (1) → griuvinėti: Griuvinėjimas jo – kad girtas, kad nusilakęs! Rm … Dictionary of the Lithuanian Language
išgriuvinėti — iter. išgriūti 1: Išgriuvinėjęs mūras Db. griuvinėti; atgriuvinėti; išgriuvinėti; nugriuvinėti; pargriuvinėti; užgriuvinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
